Priklausomybė nuo maisto

Psichologinė priklausomybė nuo maisto – reiškinys, būdingas žmogaus psichikai, linkusiai į kompulsinį (nenugalimą) valgymą.  Nesvarbu ar tai vyksta periodiškai, laikas nuo laiko, ar nuolatos. Dažniausiai žmonės, turintys šią priklausomybę, savo gyvenime ne kartą bandė laikytis dietos,  galvojo apie kitus lieknėjimo būdus ir panašiai.

Svarstėte, kodėl būdami sveiko ir blaivaus proto prisipirkdavote stimuliatorių ar kokių kitų neaiškių prietaisų, kur nežinia, ką su jais reikėdavo daryti. Ne kartą slėpėte svarstykles po miegamojo lova, vėliau puškėdama traukėte jas atgal…

 Kas gi yra psichologinė priklausomybė nuo maisto?

Kiekvieną kartą kai laikėtės dietos, žadėjote sau nevalgyti saldaus, riebaus, rūkyto ar kaloringo maisto, sakėte sau griežtą „Ne“, dažniausiai rytais pažadus  pamiršdavote. Na, nenustebkite, turime Jums diagnozę, Jūs akis į akį žiūrite psichologinei priklausomybei nuo maisto.

Greičiausiai ne kartą teko svarstyti tokius klausimus ne tik su kitais, bet ir savimi: „Verta/neverta“, „Ne dabar“. Žinoma, bandėte tartis su savimi bei žadėjote pažįstamiems ir draugams. Rodos, suimdavote save į rankas, tačiau po pirmos ar antros pagundos viską mesdavote. Nusivildavote kiekviena dieta, klausdavote patarimo internetinių puslapių forumuose, įvairiais būdais bandėte valyti organizmą nuo toksinų, o greičiausiai ir badavote…

Žinoma, kad stebėjote lieknų draugių užjaučiančius žvilgsnius ir klausėtės protingų patarimų. Ne kartą dėl antsvorio masažavotės kremu ir aliejais, nes Jūsų masažo specialistė sulieknėjo išbandžiusi anticeliulitinio masažo ciklą. Naudojote maisto papildus, vidurius laisvinančius vaistus ar pirkote brangius  riebalų deginimo preparatus, blokatorius. Stengėtės nevalgyti po šeštos valandos vakaro, o  kartais tik po septintos. Aišku domėjotės, kokius produktus Jums galima/negalima vartoti ir pagal kraujo grupę, išbandėte akupunktūrą ir kodavimąsi. Žadėjote sau nuimti visus rūbus nuo treniruoklio, kuris gi ne rūbų pakaba, ir naudoti jį pagal paskirtį. Vengėte eiti į svečius ar į vakarėlius, kad ir vėl nepersivalgytumėte. Dažnai numodavote ranka į pozityvų norą sulieknėti, o vėliau po kurio laiko ir vėl stengėtės grįžti prie veiksmų, kurie padėtų lieknėti.

Labai tikėtina, kad kiekvienų metų paskutinę dieną, gruodžio 31, Jūs prižadėdavote sau sulieknėti, nors po 15 minučių prašydavote pakelti patį kaloringiausią patiekalą, pavyzdžiui, salotas su majonezu, kurios puikiai palaikys kompaniją keptai vištienai. Arba atsiriekdavote torto gabalėlį, kuris taip skaniai atrodė, ir pakeldavote su visais taurę kitą šampano ar kokio kito skanaus gėrimo.

Taigi visose anksčiau išvardytose Jūsų noro sulieknėti aplinkybėse  Jus valdė ji – Jūsų psichologinė priklausomybė nuo maisto.

Kyla klausimas, ar yra būdų su ja kovoti? Atsakoma tikrai taip, bet svarbiausia reikia susitvarkyti mintis ir veiksmus, susijusias su valgymo įpročiais. Taigi  rekomenduojama kreiptis pagalbos į gydytoją – dietologą,  psichologą ar kitą šios srities specialistą.

Sužinokite:  Kaip neprarasti motyvacijos lieknėjant