❤ Gyvybės šaltinis - vitaminai ❤
Trečiadienis 25 Balandis 2018

Gyvybės šaltinis - vitaminai

Žmogaus organizmui neužtenka vien statybinių medžiagų – baltymų ir energiją teikiančių angliavandenių. Jau seniai pastebėta, kad būtinas ir kitas šaltinis gyvybei palaikyti. Šios medžiagos buvo pavadintos tiesiog gyvybe – vitaminais.

Vitaminų atradimo istorija

Senovės jūrų keliautojai dažnai kentėdavo nuo vitaminų trūkumo. Jie mėnesiais maitindavosi džiovintais ir sūdytais produktais, retai ant savo stalo matydavo šviežias daržoves, vaisius.
Keliautojas Dž. Kukas į vieną iš savo ekspedicijų (1772-1775 m.) išplaukė dviem laivais. Kapitonas į savo laivą pasiėmė daug morkų, citrinų sulčių ir vaisių atsargų. Nenuostabu, kad ten niekas nesusirgo skorbutu – liga, atsirandančia pritrūkus vitamino C. Tuo tarpu kitame laive daržo ir sodo gėrybių nebuvo, dėl to ketvirtį įgulos išguldė vitaminų trūkumas.
Tačiau turėjo praeiti dar šimtmetis, kol šiuo gyvybės šaltiniu pradėjo domėtis mokslininkai. 1886 m. olandų kolonizuotoje Javos saloje daug gyventojų sirgo beriberio liga. Ji užpuola, kai stokojame B1 vitamino. Atsiųstas gydytojas Eikmanas ėmėsi daryti bandymus su vištomis. Jis pastebėjo, kad tie paukščiai, kurie lesė išlukštentus ryžius, susirgdavo liga, panašia į beriberį. Tokius pat ryžius valgė ir salos žmonės. Ėmus visiems maitintis neišlukštentais ryžiais, liga pasitraukė. Deja, gydytojas, išgvildenęs pagrindinę problemą, daugiau apie ją negalvojo. Tik 1911 m. mokslininkas Funkas galutinai išsiaiškino, kad ryžių lukštuose yra B1 vitamino. Jis ir sugalvojo vitaminų bei avitaminozės terminus. Nuo tada kiti mokslininkai vis išskirdavo atskiras vitaminų rūšis. Kartu atsirado galimybė apsisaugoti nuo jų trūkumo. Mokslininkams laboratorijoje netgi pavyko išauginti žiurkę, kuri buvo maitinama vien tik sintetinėmis atrastų vitaminų, angliavandenių ir baltymų medžiagomis. Iki šiol yra manoma, kad atrastos ne visos vitaminų rūšys.

Kodėl jie tokie reikavitaminai reikalingi sveikatailingi?

Be vitaminų negalėtų pasigaminti kraujo kūneliai, formuotis audiniai, organizmas negalėtų pasisavinti kitų naudingų medžiagų. Ypač vitaminai reikalingi vaikams, paaugliams ir nėščioms moterims. Vitaminų organizmas nepasigamina, tad jų atsargas reikia nuolat atnaujinti maitinantis reikiamais produktais, o jei to nepakanka, sintetiniais vitaminų preparatais.
Kai negauname reikiamų vitaminų, susergame hipovitaminoze arba rečiau pasireiškiančia avitaminoze. Išsivysčiusiose šalyse avitaminozė reta, nes ji atsiranda tada, kai organizmas apskritai negauna kurio nors vitamino. O štai hipovitaminozė dažnesnė, ja susergama, kai vitaminų organizmui nepakanka. Dažnai hipovitaminoze suserga nėščios moterys, nes jų organizmas ima reikalauti gerokai daugiau vitaminų nei iki nėštumo. Šios ligos simptomai priklauso nuo to, kokio vitamino trūksta: apninka įvairūs uždegimai, viduriuojama, užkietėja viduriai (kai trūksta vitamino PP), gali kraujuoti dantenos (kai stokojame C), užpuola kitos ligos ir pan.
Vitaminų trūkumas gali atsirasti dėl neteisingos mitybos arba dėl vidaus organų veiklos sutrikimo. Gydoma tais vitaminais, dėl kurių trūkumo ir prasidėjo liga.

Vitaminų vagys

Didžiausi vitaminų vagišiai yra cigaretės ir alkoholis. Ypač spėriai jie naikina vitaminą C. Todėl rūkaliams reikėtų suvalgyti daug vaisių ir daržovių, taip pat gerti askorbo rūgšties tabletes. Žalingi įpročiai “vagia” visų rūšių vitaminus.
Daugelio vitaminų atsargas sekina stipri kava ir juoda arbata. Ypač B grupės gyvybės šaltinį. Todėl suvalgę daržovių, žuvies, išgėrę pieno ar suvartoję jo produktų, neskubėkite kaisti kavą – sutrukdysite organizmui pasiimti tai, ko jam reikia.
Vitaminų priešai yra ir antibiotikai, nitratai, patirtas stresas, fizinis bei psichinis nuovargis, įvairios ligos.

Vitaminų rūšys ir teikiama nauda

Vitaminas A reikalingas augančiam žmogui, gerina regėjimą, jis būtinas odai, gleivinei. Jo šaltiniai: pienas, sviestas, kiaušiniai, kepenys, žali lapai, prinokę vaisiai, daržovės, ypač morkos. Kai jo trūksta, sunkiai jaučiamas skonis, oda tampa jautresnė, puola kvėpavimo takų ligos.
B grupės vitaminus galima pavadinti grožio vitaminais. Be kitų gerų darbų jie atjaunina odą, padeda jos ląstelėms apsirūpinti maistu. Paminėsime tik svarbiausius šios grupės gyvybės šaltinius.
B1 reikalingas širdžiai, nervų sistemai, maisto medžiagų apykaitai. Jo yra rupioje duonoje, žaliuose žirneliuose, grikiuose, žuvyje, augaliniame aliejuje, kepenyse, paukštienoje, kiaulienoje, piene. Kai jo trūksta, jaučiamas nuovargis, dingsta apetitas, gali apimti depresija. Skaityti plačiau, kaip pagerinti medžiagų apykaitą>>
B2 reikalingas mūsų grožiui, nes dalyvauja odos audinio regeneracijoje, raudonųjų kūnelių gamyboje. Kai trūkinėja lūpų kampučiai, o akys tampa jautrios šviesai, daugiau valgykite žalių augalų lapų, pupelių, kruopų, virtos mėsos, gerkite pieno.
B6 reikia vaiko augimui, fermentiniams procesams, dantų tvirtumui. Jo gausime iš grikių, sūrių, žirnių, pupų, pupelių, ropių, kepenų, mėsos. Šis vitaminas saugo nuo anemijos, dantenų kraujavimo, nervų sistemos ir virškinimo sutrikimų.
B12 svarbus kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai. Šio vitamino yra piene, žuvyje, galvijų kepenyse.
Vitaminas C labiausiai saugo nuo ligų, nes yra būtinas imuninei sistemai stiprinti. Jo rasime citrusiniuose vaisiuose, uogose (ypač šaltalankių, erškėtrožės, juodųjų serbentų), salotose, svogūnų laiškuose, pomidoruose. Vitamino C daugiau reikia, kai kraujuoja dantenos, lėtai gyja žaizdos. C stiprina kraujagyslių sieneles, todėl jis tikras išsigelbėjimas sergantiesiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Vitaminas D būtinas kaulams, dantims, nes padeda pasisavinti kalcį. Daugiausia jo yra piene ir jo produktuose, kiaušiniuose, augalų aliejuje, žuvų ikruose ir kepenyse.
Vitaminas E labai reikalingas nėščioms moterims, taip pat saugo audinius, ląstelių membraną. Kai jo trūksta, nusilpsta raumenys, sutrinka kraujo apytaka. Vitamino E gausu grūdų daiguose, augaliniame aliejuje, salotose, morkose, briuselio kopūstuose, kiaušinio tryniuose.Vitaminas E labai reikalingas nėščioms moterims, taip pat saugo audinius, ląstelių membraną. Kai jo trūksta, nusilpsta raumenys, sutrinka kraujo apytaka. Vitamino E gausu grūdų daiguose, augaliniame aliejuje, salotose, morkose, briuselio kopūstuose, kiaušinio tryniuose.
Vitaminas F reguliuoja cholesterolio kiekį, padeda odos regeneracijai, jo reikia norint normaliai išnešioti vaisių. Šio vitamino yra augaliniame aliejuje, saulėgrąžose, kopūstuose, jautienoje, kepenyse, arbūzuose, kruopose.
Vitaminas K daugiausiai naudos teikia kraujui, padeda jam krešėti. Jo yra žaliuose augalų lapuose, jogurte, kepenyse, špinatuose, morkose.
Vitaminas PP padeda hormonų sintezei bei audinių “kvėpavimui”. Jo gausime valgydami daržoves, citrusinius vaisius, jautieną.

Kuo pranašesni tirpūs vitaminai?

Tirpstantys vandenyje vitaminai, skirtingai nei kiti, geriau ir greičiau pasisavinami. Jie skatina žarnyno veiklą, todėl puikiai tinka apetito neturintiems žmonėms, ypač vaikams. Skaityti plačiau, kaip išvalyti žarnyną>>
Vokiški tirpūs “Additiva” vitaminai – tai puikiai subalansuotas 10 vitaminų ir 5 mineralinių medžiagų kompleksas. Šie vitaminai yra šviežių vaisių skonio, tinka sergantiesiems diabetu, juos gali vartoti vaikai nuo vienerių metų amžiaus.

Papildomi vitaminų preparatai. Reikia ar ne?

Dietologų ir gamintojų “mūšis”

Dietologai teigia – visus žmogui reikalingus vitaminus galima gauti su vaisiais ir daržovėmis. Vitaminų gamintojai su tuo nesutinka. Jie tvirtina, kad norint patenkinti paros vitaminų poreikį vien valgant vaisius ir daržoves, net vasarą juos tektų vartoti dideliais kiekiais. Pvz., vitamino C paros norma būtų 2-2,5 kg obuolių, vitamino A – 1,5 kg morkų, vitamino E – 1,5 kg žemės riešutų. Jų nuomone, tiek per dieną suvalgyti neįmanoma, o ir kainuotų tai kur kas brangiau nei viena multivitamino piliulė.
Dietologai labiau vertina natūralų ir įvairų mastą, o ne vitaminų preparatus, motyvuodami tai tuo, kad natūraliose daržovėse ir vaisiuose, be mokslui žinomų vitaminų, yra ir augalinių cheminių medžiagų, vadinamų fitochemikalais, kurie yra labai vertingi sveikatai – saugo nuo širdies ligų, osteoporozės, diabeto ir kt. Pavyzdžiui, brokoliuose yra izotiocianato, kuris slopina navikinių ląstelių augimą, todėl valgantiems šios grupės daržoves rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra mažesnė. “Gyvuose” produktuose daug natūralios energijos, jie naudingi virškinimui – viso to nėra multivitaminų preparatuose.

Jeigu Jums patiko šis straipsnis, padėkokite straipsnio autoriui paspaudę "Like/Patinka" arba palikite komentarą žemiau.

Kaip numesti svorio
Straipsnį vertinu:
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Kraunasi
Dėkojame, kad balsavote.
Parašykite komentarą
lieknejimo istorijos