Kalis yra esminis makroelementas, kurio organizmas pats negamina, todėl žmogus jį turi gauti su maistu arba, esant poreikiui, su maisto papildais.
Kalis organizme dalyvauja nervinių impulsų perdavime, raumenų susitraukime, širdies ritmo palaikyme, skysčių ir elektrolitų pusiausvyros reguliavime, rūgščių–šarmų balanso palaikyme, energijos apykaitoje bei kraujospūdžio kontrolėje.
Kalio pasisavinimas organizme
Kalis pasisavinamas virškinamajame trakte, daugiausia plonojoje žarnoje. Organizmas pasisavina apie 85–90 % su maistu gaunamo kalio, jei virškinimo sistema veikia normaliai ir nėra elektrolitų disbalanso.
Kalio pasisavinimas iš maisto yra efektyvesnis nei iš papildų, nes natūralūs maisto produktai kartu suteikia magnio, skaidulų ir vandens.
Kalis į organizmą patenka jonų (K⁺) pavidalu. Žarnyno gleivinė perneša kalio jonus į kraują pasyvaus ir aktyvaus transporto mechanizmais. Kraujas kalį perneša į audinius, kur apie 98 % viso kalio patenka į ląsteles. Didžiausia kalio dalis kaupiasi raumenų ląstelėse.
Kalio judėjimą tarp kraujo ir ląstelių organizmas kontroliuoja hormoniniais mechanizmais. Insulinas ir aldosteronas reguliuoja kalio pasiskirstymą tarp kraujo ir ląstelių. Insulinas skatina kalio patekimą į ląsteles. Aldosteronas reguliuoja kalio išskyrimą per inkstus.
Inkstai yra pagrindinis organas palaikantis palaiko balansą organizme. Inkstai filtruoja kalį ir pašalina jo perteklių kartu su šlapimu.
Veiksniai, darantys įtaką kalio pasisavinimui
- Magnio kiekis organizme – magnis yra būtinas kalio išlaikymui ląstelėse. Magnio trūkumas didina kalio netekimą net vartojant pakankamą jo kiekį.
- Natrio (druskos) vartojimas – natris ir kalis organizme veikia priešingomis kryptimis. Didelis natrio vartojimas skatina kalio išskyrimą per inkstus ir didina jo praradimą.
- Virškinimo sistemos būklė – kalio pasisavinimas vyksta plonojoje žarnoje. Virškinimo sistemos sutrikimai mažina kalio absorbciją ir didina jo netekimą.
- Hormonų veikla – insulinas ir aldosteronas reguliuoja kalio pasiskirstymą organizme. Hormonų disbalansas keičia kalio judėjimą tarp kraujo ir ląstelių ir didina jo netekimo riziką.
- Vaistų vartojimas – kai kurie vaistai įtakoja kalio balansą organizme. Diuretikai ir laksatyvai didina kalio netekimą ir gali sukelti hipokalemiją.
- Skysčių balansas ir prakaitavimas – kalis pasišalina iš organizmo su šlapimu ir prakaitu. Dehidratacija ir intensyvus prakaitavimas taip pat didina kalio praradimą.
Kalio vartojimas
Kalio šaltiniai maiste
Gyvūninės kilmės šaltiniai
| Produktas | Mokslinė nauda |
|---|---|
| Lašiša | Raumeninės kilmės baltymai palaiko kalį tirpioje formoje; kartu esantys lipidai stabilizuoja elektrolitų absorbciją žarnyne. |
| Jogurtas | Pieno baltymai palaiko kalio jonų tirpumą; vandens kiekis produkte gerina elektrolitų pasisavinimą. |
| Pienas | Laktozė ir baltymai neslopina kalio absorbcijos; kalis lengvai pereina per žarnyno epitelį. |
| Kiaušiniai | Baltyminė matrica palaiko stabilų kalio pasiskirstymą; biologinis prieinamumas išlieka aukštas. |
Augalinės kilmės šaltiniai
| Produktas | Mokslinė nauda |
|---|---|
| Bulvės su lupena | Turi didelį kalio kiekį; žemas fitatų kiekis neslopina absorbcijos; vandens struktūra palaiko jonų tirpumą. |
| Špinatai | Didelė kalio koncentracija; kartu esantis magnis palaiko kalio sulaikymą ląstelėse. |
| Avokadai | Kalio ir lipidų derinys stabilizuoja elektrolitų pasisavinimą; riebalai netrukdo kalio jonų absorbcijai. |
| Ankštiniai augalai | Turi daug kalio; mirkymas ar terminis apdorojimas mažina fitatus ir pagerina biologinį prieinamumą. |
| Džiovinti abrikosai | Labai didelė kalio koncentracija; mažas vandens kiekis didina kalio tankį porcijoje. |
| Riešutai | Kalio ir magnio derinys palaiko elektrolitų balansą; riebalai stabilizuoja jonų judėjimą žarnyne. |
Kalio paros norma
Suaugusiam žmogui rekomenduojama kalio paros norma yra 3 500–4 700 mg. Toks kiekis palaiko normalų nervinių impulsų perdavimą, raumenų susitraukimą, širdies ritmą ir skysčių balansą.
Kalio poreikis padidėja:
- esant intensyviam fiziniam krūviui,
- gausiai prakaituojant,
- vartojant diuretikus,
- esant dideliam natrio suvartojimui,
- nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Ilgalaikis kalio trūkumas didina hipokalemijos, kraujospūdžio padidėjimo ir širdies ritmo sutrikimų riziką.
Kalio trūkumas
Kalio trūkumą lemia padidėjęs kalio netekimas, sutrikęs pasisavinimas arba nepakankamas vartojimas, kai fiziologinis poreikis viršija gaunamą kiekį.
Sutrikęs pasisavinimas atsiranda, kai pažeidžiama žarnyno gleivinė arba sutrinka elektrolitų pernaša per enterocitus. Tokia būklė mažina kalio jonų patekimą į kraujotaką ir riboja jų paskirstymą audiniuose.
Kalio biologinis prieinamumas sumažėja, kai organizme vyrauja didelis natrio kiekis arba trūksta magnio. Natris skatina kalio išskyrimą per inkstus, o magnio trūkumas trikdo kalio išlaikymą ląstelėse. Tokiomis sąlygomis kalis greitai prarandamas net esant pakankamam suvartojimui.
Kalio poreikis didėja intensyvaus prakaitavimo, fizinio krūvio, viduriavimo, vėmimo ir diuretikų vartojimo metu. Šios būklės spartina kalio netekimą ir greitai išsekina organizmo atsargas.
Kalio trūkumo simptomai
Kalio trūkumas gali sukelti:
- Raumenų silpnumą ir mėšlungį – sumažėjęs membranos potencialas trikdo raumenų skaidulų susitraukimą.
- Širdies ritmo sutrikimus – pakitęs elektrofiziologinis laidumas didina aritmijų riziką.
- Nuovargį ir sumažėjusią ištvermę – sutrikusi nervų–raumenų sąveika lėtina energijos perdavimą.
- Vidurių užkietėjimą – sumažėjęs lygiųjų raumenų aktyvumas lėtina žarnyno peristaltiką.
- Kraujospūdžio padidėjimą – sutrikęs natrio ir kalio balansas didina kraujagyslių tonusą.
- Dilgčiojimą ir tirpimą – nervinių impulsų perdavimo sutrikimai keičia jutimų suvokimą.
- Padidėjusį troškulį ir šlapinimąsi – pakitęs inkstų elektrolitų reguliavimas trikdo skysčių balansą.
Rizikos grupės
- Sportininkai ir fiziškai aktyvūs asmenys – prakaitavimas spartina kalio netekimą.
- Žmonės, vartojantys diuretikus – vaistai didina kalio šalinimą per inkstus.
- Asmenys su virškinimo sutrikimais – viduriavimas ir malabsorbcija riboja kalio pasisavinimą.
- Vyresnio amžiaus žmonės – sumažėjęs suvartojimas ir silpnesnė inkstų reguliacija lemia disbalansą.
- Asmenys, vartojantys daug druskos – natrio perteklius skatina kalio praradimą.
- Nėščios moterys – padidėjęs skysčių tūris ir audinių poreikis didina kalio poreikį.
Kalio papildai
Kada vartoti kalio papildus?
Kalio papildai reikalingi tada, kai organizme yra kalio trūkumas dėl padidėjusio netekimo, sutrikusio pasisavinimo arba nepakankamo vartojimo, kai fiziologinis poreikis viršija gaunamą kiekį.
Klinikinėje praktikoje kalis skiriamas pacientams, kuriems nustatytas laboratorinis kalio trūkumas, lėtinis viduriavimas, pasikartojantis vėmimas, malabsorbcijos sindromai, inkstų kanalėlių funkcijos sutrikimai arba ilgalaikis diuretikų vartojimas.
Papildomas kalio vartojimas dažnai reikalingas rizikos grupėms: sportininkams, intensyviai prakaituojantiems asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, asmenims, vartojantiems daug natrio, bei pacientams, vartojantiems šlapimą varančius vaistus.
Kas lemia kalio papildų veiksmingumą?
Kalio papildų veiksmingumą lemia cheminė forma, tirpumas vandenyje ir gebėjimas išlaikyti stabilų jonų pasiskirstymą organizme.
- Kalio citratas pasižymi geru tirpumu ir šarminančiu poveikiu; citrato anionas palaiko elektrolitų balansą ir mažina inkstų akmenų susidarymo riziką.
- Kalio gliukonatas yra švelni forma, tinkama ilgalaikiam vartojimui; gliukonato junginys nedirgina virškinimo trakto.
- Kalio chloridas efektyviai atstato kalio kiekį; chlorido anionas palaiko rūgščių–šarmų pusiausvyrą, tačiau gali dirginti skrandį.
- Kalio aspartatas dažnai naudojamas fizinio krūvio metu; aspartatas dalyvauja energijos apykaitoje ir palaiko raumenų funkciją.
Kokia yra kalio paros norma?
- Suaugusieji: 3 500–4 700 mg per dieną;
- Nėščiosios ir žindančios moterys: apie 4 000–4 700 mg;
- Vaikai ir paaugliai: nuo 2 000 mg iki 3 000 mg, priklausomai nuo amžiaus.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne mažiau kaip 3 510 mg kalio per dieną, siekiant palaikyti normalų kraujospūdį ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Viršutinė toleruotina riba (UL) iš maisto nenustatyta, nes sveiki inkstai efektyviai pašalina kalio perteklių.
Be recepto parduodamuose maisto papilduose kalio dozė dažniausiai neviršija 99 mg vienoje porcijoje. Terapinės didesnės dozės skiriamos tik gydytojo priežiūroje, remiantis laboratoriniais tyrimais.
Profilaktikai dažniausiai pakanka kalio gavimo su maistu. Kalio papildai skirti tik tais atvejais, kai mityba ir fiziologinė reguliacija nepakankamai palaiko normalų kalio balansą.
