1. Tie kas valgo mėsą – mažiau serga ir ilgiau gyvena.
Tai netiesa. Jeigu visiškai atsisakyti mėsos, galima susirgti. Dažniausiai gali nukentėti širdies kraujagyslių sistema. Taip pat mėsos produktuose yra taip reikalingas vitaminas A. Piktnaudžiauti mėsa neverta, tačiau 100 – 150 gr. mėsos į dieną bus tik į naudą.
2. Šviežios daržovės naudingesnės už virtas.
Tai ne visada taip. Kai kurios daržovės praranda daugumą vitaminų verdamos, o kitos atvirkščiai – tampa naudingesnės. Pavyzdžiui, esant skrandžio susirgimams virta morka padeda efektyviau nei žalia.
Baklažanus ir pupeles galima valgyti tik termiškai apdorotus, o žali jie pavojingi.
3. Vaikams galima valgyti grybus.
Daug tėvų maitina vaikus grybais. Tačiau anaip tol to daryti nepatartina, nes vaikų organizmas negamina fermentų, kurie atsakingi už baltymo perdirbimą, kuris yra grybuose. Štai kodėl tarp vaikų, tokie dažni apsinuodijimai grybais. Toksikologi pažymi, kad grybai taip pat pavojingi ir pensininkams, nes jų organizmas jau nebevirškina baltyminio maisto.
Kad nuodus iš grybų galima pašalinti, juos pavirus keletą valandų vandenyje manyti neteisinga, dažniausiai grybai atsparūs karščiui.
4. Nutukusiems žmonėms galima badauti.
Tai netiesa. Papildomas svoris, žinoma, tirpsta badaujant, tačiau pradėjus maitintis, jis grįžta su kaupu. Taip pat ilgalaikis badavimas gali sutrigdyti medžiagų apykaitą. Kur kas paprasčiau laikytis dietos, negu visiškai badauti.
5. Druska kenkia.
Toks teiginys klaidingas. Ilgą laiką druska buvo draudžiama širdies ligomis sergantiems žmonėms, o dabar skaitoma, kad druska pats svarbiausias elementas, dalyvaujantis medžiagų apykaitos procesuose. Svarbiausia nepiktnaudžiauti: 5 – 6 gr. druskos per dieną pakankamai. Pavyzdžiui: tokį kiekį druskos turi 4 rauginti agurkai.
6. Rupius miltus reikia naudoti kuo dažniau
Geriau to nedaryti. Rupių miltų duona naudinga, tačiau valgyti ją rekomenduojama nedideliais kiekiais. Jeigu valgyti tik rupių miltų duoną, galima pakenkti virškinimo sistemai.
7. Šaldyti produktai neturi vitaminų
Netiesa! Produktų šaldymas leidžia išlaikyti didelį kiekį vitaminų.
Jeigu ilgą laiką daržoves ar vaisius laikyti šaldytuve, bet ne šaldymo kameroje, jie praras žymiai daugiau naudingų medžiagų nei produktai iš šaldymo kameros.
8. Kepenys – labai naudingas produktas.
Kepenyse, žinoma, daug vitaminų, mineralinių druskų ir proteino, tačiau jose taip pat daug riebalų ir cholesterino. Pasak Amerikos mokslininkų, galvijų kepenyse dideliais kiekiais kaupiasi pavojingi chemikalai ir hormonai, kurie patenka į gyvūlio organizmą kartu su maistu.
9. Kefyras padeda nuo pachmėlo, todėl kad jame yra alkoholio.
Taip, tai tiesa, tačiau alkoholio kiekis kefyre toks menkas, kad ir kalbėti nėra apie ką. Viena kriaušė turi tiek spirito, kiek vienas kibiras kefyro.
10. Kuo rūgštesnė citrina, tuo daugiau vitamino C.
Netiesa! Rūgštus skonis – ne vitamino C kiekio rodiklis. Pavyzdžiui, paprikoje, braškėse ir žaliame svogūne šio vitamino ženkliai daugiau.
11. Neriebus margarinas, geriau už sviestą.
Tai išsigalvojimas! Madingas, tačiau visiškai dirbtinas margarinas visai nenaudingas, o sviestas turi žymiai daugiau mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Tačiau viskas turi būti proto ribose!
